Ugnikalnis (alternatyvus
pavadinimas vulkanas, pagal senovės romėnų dievo Vulkano vardą) –
kalnas su krateriu, pro kurį iš gelmių veržiasi lava, akmenys, pelenai, dujos.
Ugnikalniai yra svarbus Žemės reljefo ir klimato formavimo faktorius. Jie yra
tarsi perkaitusio katilo dangčiai, išleidžiantys susikaupusį karštį. Žemėje
veikia daugiau kaip 800 aktyvių ugnikalnių, ir dar daugybė „snaudžia“.
Ugnikalnių išsiveržimo pobūdis,
išmetamos medžiagos priklauso nuo geologinės aplinkos. Ugnikalniai veikia ne
tik sausumoje, bet ir vandenynų ir jūrų dugne, ne tik Žemėje, bet ir kitose Saulės
sistemos planetose. Jų išsidėstymas Žemės paviršiuje ne atsitiktinis, bet
susijęs su tektoninių plokščių judėjimu.
Daugiausiai ugnikalnių iškyla
ties tektoninių plokščių sandūromis Kai susiduria vandenyninė ir žemyninė
tektoninės plokštės, sunkesnė vandenyninė plokštė palenda po žemynine plokšte
ir nuo mantijos karščio pradeda tirpti. Tada ištirpusi magma veržiasi aukštyn
ir iškelia ugnikalnius. Didžiausioji Žemėje Ramiojo vandenyno plokštė iš visų
pusių apsupta vulkaninių kalnų, vadinamojo Ugnies žiedo, kuriam priklauso
daugybė veikiančių ir užgesusių ugnikalnių. Vulkaninio skydo pavyzdžiai yra Havajai
ir Islandija. Čia ugnikalniai išliejo milžiniškus bazaltinės lavos kiekius,
kuri stingdama suformavo skydo pavidalo kalnus.
Vulkaninių skydų lava yra labai
karšta ir taki, jos srautai teka dideliais atstumais, todėl vulkaninių skydų
šlaitai būna nuolaidūs. Didžiausias Žemėje vulkaninis skydas – 120 km
skersmens Mauna Loa Havajuose – nuo Ramiojo vandenyno dugno iškilęs
daugiau kaip 9 000 metrų. Aukščiausias Saulės sistemos kalnas, taip pat
priklausąs šiai ugnikalnių kategorijai, yra Marso Olimpas (27 km aukščio
ir 550 km skersmens).



Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.