Uraganas

uraganas (arba tropinis ciklonas) – didelės galios ciklonas, padarantis didelių nuostolių. Pagal Boforto skalę uraganu laikomas toks vėjas, kurio greitis nemažesnis nei 30 m/s. Kartais uraganas nusiaubia milžiniškas, kelių šimtų kilometrų skersmens teritorijas. Uragano metu kyla smarkios liūtys arba pūga, pasitaiko viesulai. Uraganai būdingi atogrąžų kraštuose ir susidaro virš įšilusių jūrų ir vandenynų (todėl dažniausiai kyla vasaros pabaigoje).

Ugnikalnis

Ugnikalnis (alternatyvus pavadinimas vulkanas, pagal senovės romėnų dievo Vulkano vardą) – kalnas su krateriu, pro kurį iš gelmių veržiasi lava, akmenys, pelenai, dujos. Ugnikalniai yra svarbus Žemės reljefo ir klimato formavimo faktorius. Jie yra tarsi perkaitusio katilo dangčiai, išleidžiantys susikaupusį karštį. Žemėje veikia daugiau kaip 800 aktyvių ugnikalnių, ir dar daugybė „snaudžia“.

Ugnikalnių išsiveržimo pobūdis, išmetamos medžiagos priklauso nuo geologinės aplinkos. Ugnikalniai veikia ne tik sausumoje, bet ir vandenynų ir jūrų dugne, ne tik Žemėje, bet ir kitose Saulės sistemos planetose. Jų išsidėstymas Žemės paviršiuje ne atsitiktinis, bet susijęs su tektoninių plokščių judėjimu.

Daugiausiai ugnikalnių iškyla ties tektoninių plokščių sandūromis Kai susiduria vandenyninė ir žemyninė tektoninės plokštės, sunkesnė vandenyninė plokštė palenda po žemynine plokšte ir nuo mantijos karščio pradeda tirpti. Tada ištirpusi magma veržiasi aukštyn ir iškelia ugnikalnius. Didžiausioji Žemėje Ramiojo vandenyno plokštė iš visų pusių apsupta vulkaninių kalnų, vadinamojo Ugnies žiedo, kuriam priklauso daugybė veikiančių ir užgesusių ugnikalnių. Vulkaninio skydo pavyzdžiai yra Havajai ir Islandija. Čia ugnikalniai išliejo milžiniškus bazaltinės lavos kiekius, kuri stingdama suformavo skydo pavidalo kalnus.

Vulkaninių skydų lava yra labai karšta ir taki, jos srautai teka dideliais atstumais, todėl vulkaninių skydų šlaitai būna nuolaidūs. Didžiausias Žemėje vulkaninis skydas – 120 km skersmens Mauna Loa Havajuose – nuo Ramiojo vandenyno dugno iškilęs daugiau kaip 9 000 metrų. Aukščiausias Saulės sistemos kalnas, taip pat priklausąs šiai ugnikalnių kategorijai, yra Marso Olimpas (27 km aukščio ir 550 km skersmens).

Saulės užtemimas

Saulės užtemimas - reiškinys, kai Mėnulis atsiduria tarp Žemės ir Saulės, taip uždengdamas Saulės diską. Tai vyksta todėl, kad Mėnulis daug kartų mažesnis už Saulę, bet skrieja tiek pat kartų arčiau Žemės. Šis reginys trunka neilgai, nes Mėnulio šešėlis mažas ir greitai juda. Saulės užtemimo juosta niekada nebūna platesnė kaip 269 km, o užtemimo maksimali trukmė vienoje vietoje mažiau kaip 8 min. Saulės užtemimas gali įvykti tik per jaunatį.

Cunamis

Cunamis – seisminės jūros bangos, susidarančios dažniausiai dėl povandeninių žemės drebėjimų, taip pat ugnikalnių išsiveržimų, staigių nuošliaužų jūros dugne. Banga sklinda 500-1500 km/h greičiu iki 20 000 km atstumu, aukštis krante – iki 50 m. Cunamio greitis priklauso nuo jūros gylio: kuo gilesnė jūra tuo greitis didesnis, o sekliose vietose greitis mažesnis.
Terminas kilęs iš japoniškų žodžių, reiškiančių uostą („cu“, 津) ir bangą („nami“, 波 ar 浪). Manoma, jog terminą sukūrė jūreiviai, kurie grįžę iš atviros jūros, kur nejautė jokių bangų, rado bangų sunaikintą uostą.
Per vieną didžiausių pasaulio istorijoje cunamių 2004 metų gruodžio 26 d., po 9 balų pagal Richterio skalę sukelto žemės drebėjimo, Indijos vandenyne, netoli Indonezijos, Tailando, Malaizijos krantų, užliejus apie 10 metrų aukščio bangai, žuvo daugiau kaip 150 000 žmonių (žr. 2004 m. Indijos vandenyno cunamis).