jos gana mielos kai būna dar mažos. Taip pat jos gražios ir
kai užauga.
Šimpanzės (lot.
Pan) – hominidų
(Hominidae) šeimos primatų gentis. Šiai genčiai priklauso dvi rūšys: paprastoji šimpanzė ir mažoji šimpanzė. Paprastoji šimpanzė randama
didelėje Afrikos dalyje, o mažoji šimpanzė paplitusi tik nedidelėje Kongo
Demokratinės Respublikos dalyje. Abiem rūšims gresia išnykimas.
Jų gyvenimo būdas. Šimpanzės laikosi grupėmis, kurių dydis
nuolat kinta. Vienoje grupėje gali būti apie 25 nariai, tačiau gyvūnai nuolat
migruoja iš vieno būrio į kitą. Šimpanzių būrį gali sudaryti suaugusių beždžionių
pora ir jų jaunikliai, kartais drauge laikosi keli patinai arba susiburia vien
tik motinos su jaunikliais. Būna ir mišrių šeimyninių grupių. Šimpanzių
bendruomenėje nusistovėję aiškūs hierarchiniai santykiai. Suaugusios beždžionės
rūpinasi viena kitos kailiu. Gyvūnai veiklūs dieną, o naktį ilsisi. Jie miega
medžiuose iš šakų supintuose gultuose, kasnakt vis naujuose. Dieną šimpanzės
ilsisi medyje arba ant žemės įrengtame lizde. Jos rūpestingai prižiūri guolius,
kad jie nuolat būtų švarūs. Miega gulėdamos ant šono ir sulenkusios kelius.
Mityba. Pagindinis šimpanzių maistas - įvairūs augalai. Jos
vos tik atsikėlusios eina ieškoti maisto. Renka prisirpusias uogas, sultingus
augalų lapus, pumpurus, bei gėles. Iki pietų pakankamai pasisotina, o vėliau
patogiai įsitaiso medžių pavėsyje ir ilsisi. Jaunikliai žaidžia, o suaugusieji
švarina vienas kitą. Vakarop jos vėl traukia ieškoti maisto. Minta ir
vabzdžiais - termitais,
skruzdėlėmis.
Jie šimpanzėms svarbus baltymų šaltinis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.